
Rudenį daugelis įmonių dėlioja kitų metų biudžetą ir vėl grįžta prie to paties klausimo: ar biure tikrai reikia tiek stalų, kiek turime darbuotojų? Hibridinis biuras tapo įprasta kasdienybe – žmonės dalį savaitės dirba namuose, dalį biure. Tačiau baldų ir erdvės planas dažnai vis dar remiasi principu „vienas žmogus – vienas stalas“.
Rezultatas daugeliui pažįstamas: penktadienį pusė biuro tuščia, o antradienį trūksta ir darbo vietų, ir laisvo susitikimų kambario. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką rodo naujausi biurų užimtumo duomenys, kaip suskaičiuoti savo poreikį ir kokie sprendimai padeda erdvei prisitaikyti.
Darbo vietų analitikos bendrovė „HubStar“ išanalizavo 173 pastatų 13 šalių duomenis už 2023–2025 metus. Vidutinis biurų užimtumas nusistovėjo ties 50–60 %. Tai reiškia, kad įprastą dieną 40–50 % darbo vietų lieka neužimtos.
Dar svarbesni yra skirtumai tarp savaitės dienų. 2025 m. antradienį užimtumas siekė 58,6 %, pirmadienį – 46,4 %, o penktadienį – tik 34,5 %. Panašų vaizdą rodo ir 2026 m. sausį paskelbta CBRE apžvalga: vidutiniškai pastatai naudojami 53 %, o piko dienomis – 80 %. Antradienį kaip judriausią dieną įvardija 73 % apklaustų organizacijų.
Kartu verta prisiminti, kad visiškai nuotolinis darbas išlieka išimtimi. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Europos Sąjungoje paprastai iš namų dirbo 8,8 % dirbančiųjų. Biuras niekur nedingsta – keičiasi tai, kaip jis naudojamas. Todėl planuoti reikia ne pagal vidurkį, o pagal piko dieną: biuras, kuris pirmadienį atrodo erdvus, antradienį gali būti perpildytas.
Bendrų tyrimų skaičių neužtenka, nes kiekvienos įmonės darbo ritmas skiriasi. Savo poreikį galima įvertinti keturiais žingsniais.
Skaičiuodami atsižvelkite ir į sezoniškumą. Vasarą ir per šventes biure paprastai būna mažiau žmonių, todėl tuo metu surinkti duomenys gali parodyti mažesnį poreikį, nei yra iš tikrųjų. Tikslesnį vaizdą gausite rudenį ar pavasarį, kai darbo ritmas įprastas.
Pavyzdyje gautas santykis – maždaug 1,2 darbuotojo vienai darbo vietai. Tai atitinka bendrą kryptį: CBRE duomenimis, 48 % organizacijų dabar siekia 1,01–1,49 darbuotojo vienai vietai santykio (2024 m. – 21 %), o didesnio nei 1,5 santykio siekiančių sumažėjo nuo 62 iki 33 %. Įmonės renkasi nuosaikesnį dalijimąsi, kad piko dienomis niekam netrūktų vietos.
Dalijamos darbo vietos tinka komandoms, kurių nariai biure būna ne kasdien ir dirba daugiausia su nešiojamuoju kompiuteriu, pavyzdžiui, pardavimų specialistams, projektų vadovams ar konsultantams. Sunkiau, kai žmogus kasdien naudoja specifinę įrangą, dirba su daug popierinių dokumentų ar keliais monitoriais.
Kad dalijimasis veiktų, reikia kelių sąlygų:
Jei šių sąlygų nėra, žmonės ima laikyti stalus „savais“, o dalijimasis lieka tik plane.
Daugeliui įmonių tinka mišrus modelis: dalis komandų turi nuolatines darbo vietas, o kitos naudojasi bendra dalijamų vietų zona. Taip išvengiama kraštutinumų – nereikia versti visų dalytis stalais, bet ir nelaikomos tuščios vietos tiems, kurie biure būna vieną ar dvi dienas per savaitę.
Atlaisvinta vieta – tai ne vien kvadratiniai metrai, kurių galima atsisakyti. Dažnai ją verta paversti erdvėmis, kurių hibridiniam darbui dažniausiai trūksta.
„HubStar“ duomenys čia labai iškalbingi: 64 % susitikimų vyksta kambariuose, skirtuose iki keturių žmonių. Tuo metu salėse, skirtose daugiau nei 17 žmonių, vyksta mažiau nei 4 % susitikimų, o naudojamos jos būna užpildytos vidutiniškai tik 11,6 %. Uždarų darbo vietų dalis per dvejus metus išaugo nuo 4 iki 10 %.
Tai rodo, ko žmonės ateina į biurą: pasitarti su komanda, surengti trumpą susitikimą ar vaizdo skambutį ir ramiai susikaupti. Todėl planuodami hibridinį biurą apsvarstykite:
Planuojant šias zonas svarbu nepamiršti akustikos. Kai biure daugėja vaizdo skambučių, kalbėjimo vietos turi būti atskirtos nuo tylaus darbo zonų – kitaip net ir gerai suplanuotas biuras taps triukšmingas. Akustinės kabinos, minkšti baldai su aukštomis atkaltėmis ir pertvaros tarp stalų padeda garsui nesklisti po visą erdvę.
Kai tą pačią darbo vietą per savaitę naudoja keli žmonės, stalas turi tikti kiekvienam iš jų. Čia natūraliai padeda reguliuojamo aukščio stalai: kiekvienas darbuotojas per kelias sekundes nustato sau tinkamą aukštį, o dalį dienos gali dirbti stovėdamas. Pavyzdžiui, XRAY kolekcijos stalus galima jungti į grupes ir pritaikyti skirtingo dydžio komandoms. Kokio aukščio stalas ir kėdė tinka konkrečiam žmogui, galima pasitikrinti darbo vietos matmenų skaičiuoklėje.
Moduliniai baldai leidžia keisti erdvę be didelių investicijų: sujungti stalus į didesnę komandos zoną, vėl juos išskirstyti ar pridėti pertvarų. Hibridinio darbo modelis vis dar kinta – CBRE duomenimis, 66 % organizacijų jau taiko taisyklę biure dirbti bent tris dienas per savaitę, nors 2024 m. tokių buvo 53 %. Todėl lankstumas yra praktiškas pasirinkimas, padedantis išvengti brangaus perplanavimo po metų ar dvejų.
Mažesnis stalų skaičius dar nereiškia mažesnių išlaidų. Dalis sutaupytų lėšų dažniausiai skiriama susitikimų kambariams, akustiniams sprendimams, spintelėms ir patogesnėms darbo vietoms. Skirtumas tas, kad tokia investicija naudojama visą savaitę, o ne stovi tuščia penktadieniais.
Praktiškas būdas – biudžetą planuoti etapais. Pirmiausia sutvarkykite tai, kas trukdo labiausiai, pavyzdžiui, susitikimų kambarių ar skambučių vietų trūkumą. Po kelių mėnesių vėl peržiūrėkite užimtumo duomenis ir tik tada spręskite, ar reikia keisti darbo vietų skaičių.
Planuojant kitų metų biudžetą verta atskirti dvi dalis: darbo vietas, kurių skaičių nustatote pagal piko dieną, ir bendras erdves, nuo kurių priklauso, ar žmonės noriai ateina į biurą. Plačiau apie išlaidas rašėme straipsnyje „Biuro įrengimas 2027 m.: baldų kaina ir biudžeto planavimas“.
Universalaus santykio nėra, tačiau dauguma organizacijų renkasi nuosaikų dalijimąsi – nuo 1,01 iki 1,49 darbuotojo vienai darbo vietai. Tikslų skaičių verta nustatyti pagal savo biuro piko dieną, pridėjus 10–15 % atsargą.
Ne. Jos gerai veikia, kai darbuotojai biure būna ne kasdien ir dirba su nešiojamuoju kompiuteriu. Komandoms, kurios kasdien naudoja specifinę įrangą ar daug dokumentų, dažniausiai patogiau turėti nuolatines darbo vietas.
Duomenis verta rinkti bent 4–6 savaites. Galima naudoti darbo vietų rezervavimo sistemą, praėjimo kortelių duomenis arba kasdien užsirašyti, kiek žmonių dirba biure. Svarbu matyti skirtumus tarp savaitės dienų, o ne tik vidurkį.
Dažnai sutaupoma vietos, bet ne visada pinigų. Atlaisvintą plotą daugelis įmonių paverčia susitikimų kambariais, tylos zonomis ar bendro darbo erdvėmis. Tai investicija į erdvę, kuri naudojama aktyviau.
Reguliuojamo aukščio stalai, ergonomiškos kėdės su paprastu reguliavimu, rakinamos spintelės asmeniniams daiktams ir moduliniai stalų junginiai. Svarbu, kad kiekviena darbo vieta būtų vienodai patogi bet kuriam darbuotojui.
Hibridinis biuras nėra tiesiog mažesnis biuras. Tai erdvė, suplanuota pagal tai, kaip žmonės iš tikrųjų dirba: kiek jų atvyksta judriausią dieną, kokių susitikimų jiems reikia ir kur jie gali ramiai susikaupti.
Pradėkite nuo savo užimtumo duomenų, o tada priimkite sprendimus dėl baldų. Jei norite tai aptarti su specialistu, ERGOLAIN dizaineriai gali padėti įvertinti dabartinę erdvę ir pasiūlyti naują išplanavimą.
Šaltiniai
HubStar, „The Hybrid Occupancy Index 2025–2026“ (Workplace Insight, 2026-02-06): https://workplaceinsight.net/hybrid-working-is-stabilising-around-the-world-office-occupancy-report-claims/
CBRE, „The Hybrid Reality: Why the Office Is More Important Than Ever“ (2026-01-20): https://www.cbre.com/insights/articles/the-hybrid-reality-why-the-office-is-more-important-than-ever
Euronews, „Working from home in Europe“ (Eurostat duomenys, 2026-06-12): https://www.euronews.com/business/2026/06/12/working-from-home-in-europe-why-your-chances-vary-so-much-depending-on-where-you-live