
Ergonomiška darbo vieta biure prasideda dar planavimo etape. Naujas biuras dažniausiai planuojamas pagal tai, ką lengviausia pamatuoti: plotą, darbo vietų skaičių ir biudžetą. Kaip žmonės toje erdvėje iš tikrųjų dirbs, paaiškėja vėliau, kai pirmieji darbuotojai pradeda skųstis nugaros skausmu, triukšmu ar tuo, kad nėra kur ramiai pasikalbėti telefonu.
Tokia darbo vieta – tai ne vien gera kėdė ar brangus stalas. Tai sprendimų visuma: kaip baldai pritaikomi skirtingiems žmonėms, kiek erdvė leidžia judėti, kur galima susikaupti ir ar darbuotojai moka naudotis tuo, kas jiems nupirkta.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) duomenimis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai sudaro apie 60 % visų su darbu susijusių sveikatos problemų, kurias nurodo ES darbuotojai. Dalies jų galima išvengti jau projektuojant biurą. Toliau – penkios dažniausios klaidos ir ką galima padaryti kitaip.
Standartinis fiksuoto aukščio darbo stalas yra maždaug 74 cm aukščio. Europos standartas EN 527-1 fiksuoto aukščio biuro stalams nustato 740 ± 20 mm. Šis aukštis apskaičiuotas vidutiniam žmogui, o biure tokių „vidutinių“ yra tik dalis.
Žemesniam darbuotojui toks stalas per aukštas: kyla pečiai, įsitempia kaklas ir dilbiai. Aukštesnis kūprinasi ir slenka į priekį. Abu po kelių valandų jaučia nuovargį, net jei kėdė sureguliuota tinkamai. Tas pats standartas reguliuojamo aukščio stalams, skirtiems dirbti sėdint ir stovint, numato kur kas platesnį diapazoną – bent nuo 650 iki 1250 mm.
Todėl vis daugiau įmonių renkasi reguliuojamo aukščio stalus. Renkantis verta atkreipti dėmesį ir į kojų konstrukciją:
Kokio aukščio stalo reikia konkrečiam žmogui, galima pasitikrinti ERGOLAIN skaičiuoklėje: https://www.ergolain.lt/skaiciuokle/. Ji padeda nustatyti tinkamus aukščio parametrus ir yra gera pradžia, kai ergonomiška darbo vieta biure kuriama visai komandai.
Net gerai pritaikyta darbo vieta neišsprendžia vienos problemos – statiškos pozos. Kūnas nėra sukurtas aštuonias valandas išbūti vienoje padėtyje, nesvarbu, ar sėdint, ar stovint.
2015 m. žurnale „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtame ekspertų pareiškime rekomenduojama, kad biuro darbuotojai darbo metu bent 2 valandas per dieną stovėtų arba lengvai judėtų, palaipsniui pasiekdami 4 valandas. Kartu ekspertai įspėja, kad ilgas statiškas stovėjimas gali būti toks pat žalingas kaip ilgas sėdėjimas. Esmė – kaita, o ne stovėjimas vietoj sėdėjimo.
Ką tai reiškia planuojant biurą:
Dažnas biuro planas turi dvi kraštutines erdves: atvirą darbo zoną ir susitikimų kambarius. Tarpinių sprendimų – tylaus darbo zonų, nedidelių kambarėlių ar kabinų skambučiams – nėra arba jų per mažai.
Pasekmės pastebimos greitai. Vaizdo skambučiai vyksta tiesiog prie darbo stalo, o kolegos aplink bando susikaupti. Susitikimų kambariai užimti nuo ryto, nes juose kas nors dirba vienas ar kalbasi telefonu. Galiausiai nebelieka kur prisėsti ramesniam darbui tada, kai jo labiausiai reikia.
Suomių mokslininkų atlikta 21 atviro biuro analizė, kurioje dalyvavo 883 darbuotojai, parodė, kad pagrindinis triukšmo šaltinis atvirame biure yra kalba. Labiausiai trikdo ne pats garsumas, o tai, kad kolegų pokalbis girdimas ir suprantamas – jis natūraliai atitraukia dėmesį.
Planuojant verta numatyti:
Tada susitikimų kambariai lieka susitikimams, o atvira erdvė tampa ramesnė visiems.
Ergonominės kėdės ir reguliuojamo aukščio stalai – nemaža investicija. Tačiau dažnai jie taip ir lieka gamyklinės padėties: sėdynės gylis nepakeistas, atlošo pasipriešinimas per stiprus ar per silpnas, stalas niekada nepakeltas. Tokiu atveju net gerai suprojektuotas baldas tampa paprastu baldu, o jo ergonominė nauda lieka neišnaudota.
Priežastis retai būna darbuotojų nenoras. Dažniausiai jie tiesiog nežino, kuri svirtis ką keičia, kokia padėtis teisinga ir kodėl tai svarbu.
Ką galima padaryti:
Kai darbuotojas žino, kaip baldas turi būti pritaikytas, jis tai daro ir vėliau. Tai ypač svarbu biuruose, kuriuose darbo vietos dalijamos.
Pamatėte gražų biurą kitoje įmonėje ar žurnale – ir norisi to paties. Tačiau sprendimas, kuris gerai veikia vienoje organizacijoje, kitoje gali visai netikti. Skirtumai ryškūs net tarp vienos įmonės komandų:
Todėl prieš planuojant verta:
Biuras, suplanuotas pagal realius darbo modelius, tarnauja ilgiau nei tas, kuris atkartoja kitos įmonės sprendimus.
Dauguma ergonominių klaidų atsiranda ne dėl blogų baldų, o dėl to, kad planuojant galvojama apie erdvę, o ne apie žmones joje. Prieš priimant sprendimus naudinga atsakyti į kelis klausimus:
Jei planuojate naują biurą ar atnaujinate esamą, ERGOLAIN komanda gali padėti įvertinti šiuos klausimus ir parinkti biuro baldus, atitinkančius jūsų žmonių darbo būdą. Pradėti galite nuo stalo aukščio skaičiuoklės: https://www.ergolain.lt/skaiciuokle/. Taip ergonomiška darbo vieta biure tampa kasdienybe, o ne pavienių baldų savybe.
Šaltiniai
EU-OSHA (2019). Work-related musculoskeletal disorders: prevalence, costs and demographics in the EU. https://osha.europa.eu/sites/default/files/Work_related_MSDs_prevalence_costs_and_demographics_in_EU_summary.pdf
Buckley, J. P. ir kt. (2015). The sedentary office: an expert statement on the growing case for change towards better health and productivity. British Journal of Sports Medicine, 49(21), 1357–1362. https://doi.org/10.1136/bjsports-2015-094618
Hongisto, V. ir kt. (2017). Distraction distance and perceived disturbance by noise – an analysis of 21 open-plan offices. https://www.icben.org/2017/ICBEN%202017%20Papers/SubjectArea04_Hongisto_0412_4058.pdf
EN 527-1:2011. Office furniture – Work tables and desks – Part 1: Dimensions. Europos standartizacijos komitetas (CEN).