5 ergonominės klaidos, kurias įmonės daro planuodamos biurą
Ergolain
2026.10.26
Ergonomiška darbo vieta biure prasideda dar planavimo etape. Naujas biuras dažniausiai planuojamas pagal tai, ką lengviausia pamatuoti: plotą, darbo vietų skaičių ir biudžetą. Kaip žmonės toje erdvėje iš tikrųjų dirbs, paaiškėja vėliau, kai pirmieji darbuotojai pradeda skųstis nugaros skausmu, triukšmu ar tuo, kad nėra kur ramiai pasikalbėti telefonu.
Tokia darbo vieta – tai ne vien gera kėdė ar brangus stalas. Tai sprendimų visuma: kaip baldai pritaikomi skirtingiems žmonėms, kiek erdvė leidžia judėti, kur galima susikaupti ir ar darbuotojai moka naudotis tuo, kas jiems nupirkta.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) duomenimis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai sudaro apie 60 % visų su darbu susijusių sveikatos problemų, kurias nurodo ES darbuotojai. Dalies jų galima išvengti jau projektuojant biurą. Toliau – penkios dažniausios klaidos ir ką galima padaryti kitaip.
1. Vienodo aukščio stalai visiems – bloga idėja
Standartinis fiksuoto aukščio darbo stalas yra maždaug 74 cm aukščio. Europos standartas EN 527-1 fiksuoto aukščio biuro stalams nustato 740 ± 20 mm. Šis aukštis apskaičiuotas vidutiniam žmogui, o biure tokių „vidutinių“ yra tik dalis.
Žemesniam darbuotojui toks stalas per aukštas: kyla pečiai, įsitempia kaklas ir dilbiai. Aukštesnis kūprinasi ir slenka į priekį. Abu po kelių valandų jaučia nuovargį, net jei kėdė sureguliuota tinkamai. Tas pats standartas reguliuojamo aukščio stalams, skirtiems dirbti sėdint ir stovint, numato kur kas platesnį diapazoną – bent nuo 650 iki 1250 mm.
Todėl vis daugiau įmonių renkasi reguliuojamo aukščio stalus. Renkantis verta atkreipti dėmesį ir į kojų konstrukciją:
- Dviejų segmentų kojos tinka daugumai biurų – jų aukščio diapazono pakanka įprastam darbui sėdint ir stovint.
- Trijų segmentų kojos turi platesnį reguliavimo diapazoną: stalą galima nuleisti žemiau ir pakelti aukščiau. Jos ypač praverčia, kai prie stalų dirba labai aukšti ar žemi žmonės arba kai darbo vietos dalijamos.
Kokio aukščio stalo reikia konkrečiam žmogui, galima pasitikrinti ERGOLAIN skaičiuoklėje: https://www.ergolain.lt/skaiciuokle/. Ji padeda nustatyti tinkamus aukščio parametrus ir yra gera pradžia, kai ergonomiška darbo vieta biure kuriama visai komandai.
2. Neįvertintas judėjimo poreikis
Net gerai pritaikyta darbo vieta neišsprendžia vienos problemos – statiškos pozos. Kūnas nėra sukurtas aštuonias valandas išbūti vienoje padėtyje, nesvarbu, ar sėdint, ar stovint.
2015 m. žurnale „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtame ekspertų pareiškime rekomenduojama, kad biuro darbuotojai darbo metu bent 2 valandas per dieną stovėtų arba lengvai judėtų, palaipsniui pasiekdami 4 valandas. Kartu ekspertai įspėja, kad ilgas statiškas stovėjimas gali būti toks pat žalingas kaip ilgas sėdėjimas. Esmė – kaita, o ne stovėjimas vietoj sėdėjimo.
Ką tai reiškia planuojant biurą:
- Sit-stand ritmas. Reguliuojamo aukščio stalas naudingas tik tada, kai juo naudojamasi. Praktikoje gerai veikia paprastas įprotis – pakeisti padėtį po kiekvieno skambučio, susitikimo ar ilgesnės užduoties.
- Zonos, kurios kviečia atsistoti. Aukšti stalai trumpiems pasitarimams, stovimos darbo vietos prie lango, kavos zona ne prie pat darbo vietų.
- Maršrutai biure. Spausdintuvas, virtuvėlė ir susitikimų kambariai neturi būti per du žingsnius nuo kiekvieno stalo. Keli papildomi žingsniai – natūralios pertraukos sėdėjimui.
3. Trūksta vietų susikaupti ir pasikalbėti telefonu
Dažnas biuro planas turi dvi kraštutines erdves: atvirą darbo zoną ir susitikimų kambarius. Tarpinių sprendimų – tylaus darbo zonų, nedidelių kambarėlių ar kabinų skambučiams – nėra arba jų per mažai.
Pasekmės pastebimos greitai. Vaizdo skambučiai vyksta tiesiog prie darbo stalo, o kolegos aplink bando susikaupti. Susitikimų kambariai užimti nuo ryto, nes juose kas nors dirba vienas ar kalbasi telefonu. Galiausiai nebelieka kur prisėsti ramesniam darbui tada, kai jo labiausiai reikia.
Suomių mokslininkų atlikta 21 atviro biuro analizė, kurioje dalyvavo 883 darbuotojai, parodė, kad pagrindinis triukšmo šaltinis atvirame biure yra kalba. Labiausiai trikdo ne pats garsumas, o tai, kad kolegų pokalbis girdimas ir suprantamas – jis natūraliai atitraukia dėmesį.
Planuojant verta numatyti:
- tylaus darbo zoną, kurioje nekalbama telefonu;
- akustines kabinas ar nedidelius kambarėlius vienam ar dviem žmonėms;
- akustinius sprendimus atviroje erdvėje – akustines lubas, sienų plokštes, pertvaras tarp darbo vietų.
Tada susitikimų kambariai lieka susitikimams, o atvira erdvė tampa ramesnė visiems.
4. Baldai nupirkti, bet niekas nemoka jų sureguliuoti
Ergonominės kėdės ir reguliuojamo aukščio stalai – nemaža investicija. Tačiau dažnai jie taip ir lieka gamyklinės padėties: sėdynės gylis nepakeistas, atlošo pasipriešinimas per stiprus ar per silpnas, stalas niekada nepakeltas. Tokiu atveju net gerai suprojektuotas baldas tampa paprastu baldu, o jo ergonominė nauda lieka neišnaudota.
Priežastis retai būna darbuotojų nenoras. Dažniausiai jie tiesiog nežino, kuri svirtis ką keičia, kokia padėtis teisinga ir kodėl tai svarbu.
Ką galima padaryti:
- Trumpas instruktažas įvedant naujus baldus. 10–15 minučių kiekvienai komandai: kaip sureguliuoti kėdę, kokio aukščio turi būti stalas, kaip ir kada keisti padėtį.
- Atmintinė prie darbo vietos. Nedidelė kortelė su pagrindiniais žingsniais: pėdos visu padu ant grindų, šlaunys maždaug lygiagrečios grindims, alkūnės stalo paviršiaus lygyje, ekrano viršus akių lygyje arba šiek tiek žemiau.
- Individualūs parametrai. Skaičiuoklė padeda kiekvienam darbuotojui sužinoti savo stalo aukštį, todėl nereikia spėlioti nei pirmą dieną, nei atsisėdus prie kito stalo.
- Priminimas po kelių savaičių. Pirmasis sureguliavimas retai būna galutinis – žmogus pripranta ir pastebi, ką norėtų pakeisti.
Kai darbuotojas žino, kaip baldas turi būti pritaikytas, jis tai daro ir vėliau. Tai ypač svarbu biuruose, kuriuose darbo vietos dalijamos.
5. Aklas kopijavimas – kiekviena komanda skirtinga
Pamatėte gražų biurą kitoje įmonėje ar žurnale – ir norisi to paties. Tačiau sprendimas, kuris gerai veikia vienoje organizacijoje, kitoje gali visai netikti. Skirtumai ryškūs net tarp vienos įmonės komandų:
- Programuotojai daug laiko praleidžia prie kelių monitorių, jiems reikia tylos ir didesnio darbo paviršiaus.
- Pardavimų komanda daug kalba telefonu arba vaizdo skambučiais, todėl jai svarbios akustinės būdelės ir gera akustika, kad pokalbiai netrukdytų kitiems.
- Dizaino komanda dažnai dirba kartu, dalijasi medžiagomis ir eskizais, todėl jai reikia vietų bendram darbui: didesnių stalų, prie kurių patogu susėsti keliese, ir paviršių, kur galima išdėlioti ar pakabinti eskizus.
Todėl prieš planuojant verta:
- apklausti darbuotojus, kaip jie dirba ir kas jiems trukdo dabar;
- kelias savaites stebėti, kaip naudojama esama erdvė: kurios vietos užimtos, kurios tuščios, kur žmonės kalbasi ir kur slepiasi nuo triukšmo;
- planą derinti su komandų vadovais, ne tik su administracija.
Biuras, suplanuotas pagal realius darbo modelius, tarnauja ilgiau nei tas, kuris atkartoja kitos įmonės sprendimus.
Apibendrinimas
Dauguma ergonominių klaidų atsiranda ne dėl blogų baldų, o dėl to, kad planuojant galvojama apie erdvę, o ne apie žmones joje. Prieš priimant sprendimus naudinga atsakyti į kelis klausimus:
- Ar darbo stalų aukštis tinka visiems, kurie prie jų dirbs?
- Ar erdvė skatina judėti, ar leidžia visą dieną nepakilti nuo kėdės?
- Kur žmonės susikaups ir kur kalbės telefonu?
- Ar darbuotojai žinos, kaip sureguliuoti savo darbo vietą?
- Ar planas atspindi, kaip dirba būtent jūsų komandos?
Jei planuojate naują biurą ar atnaujinate esamą, ERGOLAIN komanda gali padėti įvertinti šiuos klausimus ir parinkti biuro baldus, atitinkančius jūsų žmonių darbo būdą. Pradėti galite nuo stalo aukščio skaičiuoklės: https://www.ergolain.lt/skaiciuokle/. Taip ergonomiška darbo vieta biure tampa kasdienybe, o ne pavienių baldų savybe.
Šaltiniai
EU-OSHA (2019). Work-related musculoskeletal disorders: prevalence, costs and demographics in the EU. https://osha.europa.eu/sites/default/files/Work_related_MSDs_prevalence_costs_and_demographics_in_EU_summary.pdf
Buckley, J. P. ir kt. (2015). The sedentary office: an expert statement on the growing case for change towards better health and productivity. British Journal of Sports Medicine, 49(21), 1357–1362. https://doi.org/10.1136/bjsports-2015-094618
Hongisto, V. ir kt. (2017). Distraction distance and perceived disturbance by noise – an analysis of 21 open-plan offices. https://www.icben.org/2017/ICBEN%202017%20Papers/SubjectArea04_Hongisto_0412_4058.pdf
EN 527-1:2011. Office furniture – Work tables and desks – Part 1: Dimensions. Europos standartizacijos komitetas (CEN).
Ergolain