Ergonomika: 6 svarbiausi elementai sveikesnei ir produktyvesnei darbo aplinkai

Ergonomika – tai mokslas apie aplinkos, įrankių ir sistemų kūrimą, siekiant pagerinti žmonių sveikatą. Darbo aplinkoje tai reiškia darbo vietos, baldų, apšvietimo ir kitų veiksnių optimizavimą, siekiant padidinti komfortą, sveikatą ir produktyvumą. Mūsų, Ergolain, ekspertai parengė šį vadovą, kuriame pristatysime 6 pagrindinius ergonomiško biuro elementus ir parodysime, kaip galite paversti savo darbo vietą sveikesne erdve.

Kodėl ši tema tokia svarbi? Netinkamai suprojektuota darbo vieta gali padidinti ilgalaikio nuovargio riziką, o tai laikui bėgant neigiamai veikia tiek sveikatą, tiek darbo rezultatus. Šią problemą jaučia ne tik pavieniai darbuotojai, bet ir visa organizacija.
Naujausi tyrimai rodo, kad net iki 33 % darbuotojų patiria diskomfortą ar sveikatos problemų, susijusių su darbu, ir daugumą jų galima išspręsti taikant ergonominius sprendimus. Ergonomikos poveikis darbo našumui ir savijautai – akivaizdus: aplinka, baldai, apšvietimas ir net erdvių išplanavimas daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei gerovei. Laimei, sprendimai yra paprasti – tereikia juos žinoti ir pritaikyti praktiškai.
Ergonomiškas dizainas dažniausiai apima šešis pagrindinius elementus. Susipažinkime su jais.

Per kelias kartas darbo aplinka smarkiai pasikeitė. Anksčiau užteko paprasto stalo, rašiklio ir popieriaus. Tuometinė biuro filosofija „viskas po ranka“ reiškė, kad darbuotojai buvo skatinami kuo mažiau judėti – judėjimas buvo laikomas laiko švaistymu.

Šiandien darbuotojai skatinami judėti ir net keisti darbo vietas – ne tik bendrose erdvėse, bet ir individualiose darbo zonose. Nepaisant šio pokyčio, žmonės šiandien vidutiniškai sėdi 9,3 valandos per dieną, tai – daugiau nei jie miega. Sėdėjimas tapo toks įprastas, kad retai susimąstome, kiek daug laiko tam skiriame. Deja, šis įprotis prisideda prie nugaros skausmų, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardijo kaip pagrindinę negalios priežastį visame pasaulyje.

Dėl šios priežasties itin svarbu biurus projektuoti taip, kad jie skatintų judėjimą ir būtų aprūpinti ergonomiškais sprendimais. Štai pagrindiniai baldai ir įrankiai, kuriuos būtina integruoti į kiekvieną ergonomišką darbo vietą:

Šiame kontekste ergonomika reiškia individualų požiūrį į kiekvieną darbuotoją, o ne vienodą sprendimą visiems. Kruopščiai apgalvota ergonominė darbo vieta pagerina darbuotojų komfortą, produktyvumą ir ilgalaikę sveikatą.

Biuro ir namų erdvės vis labiau susilieja – vis daugiau žmonių tikisi, kad jų darbo vieta bus ne tik funkcionali, bet ir jauki kaip namai. Darbuotojai noriau lankosi biure, kai jame vyrauja atpalaiduojanti, svetinga atmosfera ir suteikiamos galimybės bendrauti neformaliai. Todėl šiuolaikinis biuras neturėtų nei visiškai kopijuoti namų aplinkos, nei būti pernelyg korporatyvus – būtina rasti pusiausvyrą.

Spalvos – tai ne tik vizualiniai elementai. Jos veikia kaip emociniai signalai, formuojantys mūsų nuotaiką, kūrybiškumą, koncentraciją ir net sprendimų priėmimą. Tyrimai, publikuoti Journal of Environmental Psychology, rodo, kad apgalvotai parinktos spalvos gali pagerinti darbuotojų savijautą 12–18 %, skatindamos didesnį įsitraukimą ir produktyvumą. Darbo aplinka, kurioje funkcionalumas derinamas su vizualine harmonija ar „jaukių namų“ pojūčiu, ne tik pagerina kasdienę patirtį, bet ir didina motyvaciją dažniau grįžti į biurą.

Vis dėlto daugelis įmonių vis dar vengia ryškesnių spalvų, pasirinkdamos neutralius tonus, siekdamos išlaikyti „profesionalų įvaizdį“. Tačiau šiuolaikinės biurų dizaino tendencijos vis dažniau pripažįsta: spalva – ne grėsmė profesionalumui, bet veiksminga priemonė kūrybiškumui, bendradarbiavimui ir emocinei pusiausvyrai palaikyti.

Skirtingos spalvų paletės gali padėti apibrėžti bei sustiprinti konkrečias biuro zonas ir skatinti skirtingus darbo režimus. Pavyzdžiui:

• Raminančios mėlynos ir žalios tinka susikaupimo zonoms – jos padeda susikoncentruoti ir mažina stresą.
• Šilti žemiški tonai, tokie kaip terakota ar smėlis, sukuria jaukumą poilsio ar neformalaus bendravimo zonose – tai skatina neįpareigojančius susitikimus.
• Energingi akcentai, pavyzdžiui, garstyčių geltona ar koralinė, suteikia gyvybingumo bendradarbiavimo erdvėms bei skatina idėjas.
• Prislopintos neutralios spalvos išlieka aktualios vadovų ar individualaus darbo zonose – jos perteikia stabilumą ir profesionalumą.

Galų gale svarbu ne pasirinkti drąsias ar subtilias spalvas, o sukurti vientisą atmosferą, kuri atspindi įmonės identitetą ir gerina darbuotojų savijautą.

Apšvietimas svarbus ne tik tam, kad gerai matytume. Tai ir savijauta, aiškus mąstymas bei galimybė dirbti produktyviai. Šiuolaikiniame ergonomiškame biuro dizaine apšvietimas atlieka svarbų vaidmenį ne tik funkcionalumo prasme, bet ir palaikant natūralius žmogaus kūno ritmus. Mūsų kūnas glaudžiai susijęs su natūraliais šviesos ciklais – nuo saulėtekio iki saulėlydžio kintantis šviesos intensyvumas ir šiluma signalizuoja smegenims, kada susikaupti, kada sulėtėti, kada ilsėtis, o štai žiemą, kai saulė leidžiasi anksčiau, natūraliai norisi eiti miegoti greičiau – nes būtent ji diktuoja mūsų paros ritmą.

Nepaisant to, net 68 % darbuotojų skundžiasi biuro apšvietimu (American Society of Interior Designers), o prastas apšvietimas gali sumažinti produktyvumą net iki 23 %.

Vienas iš efektyviausių būdų sukurti tikrai ergonomišką darbo vietą – įdiegti cirkadinio ritmo apšvietimą, kuris dienos eigoje keičia savo intensyvumą ir spalvinę temperatūrą. Štai kaip jis veikia:

• Ryte – ryški, šaltesnio tono šviesa (apie 4000K–5000K) aktyvina smegenų veiklą, padeda susikaupti ir suteikia energijos. Ji artimiausia natūraliai dienos šviesai, todėl puikiai tinka rytiniams susitikimams, analitiniam darbui ar produktyviai dienos pradžiai.
• Po pietų ir vakare – verta pereiti prie šiltesnės, švelnesnės šviesos (2700K–3000K). Tokia šviesa atpalaiduoja kūną, mažina streso lygį ir padeda pereiti iš intensyvaus darbo režimo į poilsį. Ji skatina natūralaus melatonino gamybą, leidžia darbuotojams atsipalaiduoti po darbo ir išeiti iš biuro pailsėjus bei pasiruošus grįžti rytoj.

Tinkamai suplanuotas apšvietimas gali:
• Pagerinti susikaupimą ir sumažinti nuovargį
• Palaikyti natūralius miego ciklus ir hormonų pusiausvyrą
• Sumažinti akių įtampą ir fizinį diskomfortą
• Sukurti jaukią, įkvepiančią atmosferą
• Didinti ilgalaikį pasitenkinimą ir bendrą gerovę

Šiandienos hibridinio darbo kultūroje, kai biuras turi pasiūlyti daugiau nei tik darbo vietą, apšvietimas tampa ypač svarbus. Todėl biuro apšvietimas, atkartojantis cirkadinį ritmą, padeda visapusiškai palaikyti darbuotojų sveikatą ir produktyvumą visos dienos metu.

Kaip ir kiti svarbiausi ergonomikos elementai, garsas yra itin reikšmingas darbo aplinkos komponentas. Atviros plano erdvės turėtų būti papildytos tyliomis, uždaromis patalpomis, kurios leistų darbuotojams keisti aplinką pagal atliekamas užduotis. Šiuolaikiniuose biuruose skirtingos zonos kuriamos taip, kad atitiktų įvairius darbo stilius – nuo bendradarbiavimo zonų iki susikaupimo ar susitikimų erdvių. Nors bendradarbiavimo erdvėse natūraliai vyksta pokalbiai, susikaupimo zonos turėtų pasiūlyti ramią, privatesnę aplinką, skirtą koncentracijai.

Tačiau, nepaisant kruopštaus planavimo, triukšmas išlieka dažniausiai įvardijama problema atviro plano biuruose, dažnai trikdanti dėmesį ir mažinanti produktyvumą. Ir panašu, kad ši problema niekur nedings:

• Naudojant vis daugiau dirbtinio intelekto įrankių, kurie leidžia užduotis atlikti balso žinutėmis, tampa įprasta naudoti jas atvirose erdvėse.
• Urbanistinio stiliaus interjerai su atviromis betoninėmis lubomis, sijos ar plytinės sienos vis dar madingos ir atrodo, kad liks ilgam.
• Architektai ir dizaineriai vis daugiau dėmesio skiria garso lygio ir kokybės suderinimui su konkrečios erdvės paskirtimi.

Dėl šių veiksnių akustika tampa dar svarbesnė kuriant pilnai ergonomiškas erdves. Auga poreikis specialiems akustiniams sprendimams, tokiems kaip aukštomis nugarėlėmis pagamintos sofos, akustiniai erdvėje pastatomi kambariai ar biofilinis (gamtos įkvėptas) dizainas su augalais, kurie taip pat prisideda prie triukšmo mažinimo. Tinkamai integravus šiuos elementus į biuro aplinką, galima sumažinti triukšmo trikdžius, padidinti darbuotojų produktyvumą ir pagerinti jų bendrą savijautą – užtikrinant, kad erdvė atlieptų įvairius šiuolaikinio darbo stilių poreikius.

Ekspertai išskiria tris pagrindinius iššūkius, būdingus šiuolaikinėms darbo vietoms:

• Hibridinis darbo modelis pakeitė mūsų požiūrį į tai, kas yra darbas ir kokia turi būti darbo vieta. Išsitrynė riba tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, todėl atsirado poreikis lankstesnėms erdvėms.
• Skaitmeniniai įrankiai leidžia palaikyti ryšį bet kur ir bet kada, tačiau paradoksalu – jie taip pat skatina vienišumo jausmą. Tai ypač pasakytina apie jaunesnę kartą, kuri dažniau patiria nerimą ir depresiją dėl sėslaus gyvenimo būdo ir pernelyg ilgo laiko prie ekranų. Šis reiškinys jau vadinamas „skaitmenine pandemija“.
• Dirbtinis intelektas leidžia daugybę užduočių atlikti savarankiškai, todėl kai kuriose pareigose mažėja poreikis komandiniam darbui.

Įdomu tai, kad tyrimai rodo – net 85 % darbuotojų nori grįžti į biurą, daugiausia dėl socialinės sąveikos. Šis noras kyla iš giluminio, pasąmoningo suvokimo: gyvas bendravimas suaktyvina tam tikras hormonines reakcijas, kurių skaitmeninis kontaktas nepajėgia atkartoti.

Kai bendraujame gyvai, mūsų kūnas išskiria oksitociną, endorfinus, serotoniną ir dopaminą – hormonus, kurie skatina pasitikėjimą, gerą savijautą, emocinį balansą, motyvaciją ir pasitenkinimą. Jie ne tik pakelia nuotaiką, bet ir stiprina komandinius ryšius. Be to, bendravimas akis į akį leidžia geriau suvokti ir interpretuoti emocijas, o tai padeda kurti gilesnius santykius tarp kolegų. Gyvas bendravimas taip pat stiprina priklausymo komandai jausmą – tai itin svarbu pozityviai darbo kultūrai kurti.

Štai čia atsiranda socialinės ergonomikos reikšmė.
Socialinė ergonomika analizuoja, kaip žmonės sąveikauja bendrose erdvėse ir kaip tai veikia bendradarbiavimą, kūrybiškumą bei komunikaciją. Darbo aplinka, kurioje atsižvelgiama į socialinę ergonomiką, gali sustiprinti tiek komandinį bendradarbiavimą, tiek asmeninę darbuotojo gerovę.

Tačiau, nepaisant jos svarbos, ši sritis vis dar dažnai pamirštama kuriant darbo vietas. Tuo tarpu tyrimas (CBRE, Research Client Survey, 2020) rodo – 100 % organizacijų pripažįsta, kad biuras yra būtina vieta darbuotojams patirti bendruomeniškumą ir socialinį ryšį.