Nuotolinis darbas – ar susigrąžinsime darbuotojus į biurus?
2020 metų pradžioje Facebook paskelbė ketinanti įdarbinti 1 tūkstantį darbuotojų, kurie užpildytų naujas milijardo svarų vertės Londono biuro patalpas. Tais pačiais metais gegužės mėnesį bendrovė pranešė, kad pusės darbuotojų pasirinkimas buvo nuotolinis darbas. Tai tik vienas pavyzdys kaip pandemija pakeitė bendrovių biuro poreikius. Naujos gyvenimo sąlygos sukėlė daug klausimų apie darbovietės, kaip fizinės erdvės, būtinybę bei paskirtį.
Sudėtinga išmatuoti, kiek gali nuveikti didžiulė organizacija ir kaip tai veikia įmonės rezultatus keičiant darbo konceptą, t.y. perkeliant darbą prie darbuotojo, o ne darbuotoją (specialistą) prie darbo vietos. Nors įmonės prisitaiko prie dabartinės situacijos, vis dėl to, stengiasi sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas bandant sugrąžinti darbuotojus į biuro patalpas. Greičiausiai, organizacijų vadovai pagrįstai baiminasi, kad ryšiai, formuojantys biuro kultūrą, bei įmonės identitetas bus prarasti. Sėkmingi lyderiai stebi savo darbuotojų emocinę dinamiką ir kuria individualų ryšį. Motyvuoti, skatinti, palaikyti bei suteikti teisingą grįžtamąjį ryšį tampa daug sudėtingiau kuriant santykį nuotoliniu būdu. Panašu, kad telekomunikacijų specialistai vis dar neatrado sprendimo, kuris veiktų taip pat sėkmingai kaip darbuotojų komunikacija per fizinį ryšį. Pagrindinės to priežastys įvardijamos suretėjusiu bendravimo dažniu, ilgesniais laiko tarpais tarp žinučių- atsakymų bei nepilnu dėmesio sutelkimu, laviruojant tarp kitų komunikacijų bei veiklų. Visa tai nulemia nesusipratimus bei atsitiktines klaidas, kurios gali turėti įtakos darbo kokybei bei rezultatams. Įdomu, kad mokslininkai dar iki pandemijos tyrė artumo įtaką skatinančią darbuotojų bendravimą ir buvo pastebėta, kad net fizinis buvimas arčiau kito žmogaus (tas pats biuras, aukštas, kabinetas) turėjo įtakos darbuotojų aktyvesniam įsitraukimui į bendrą problemų sprendimą bei tarpusavio pagalbą. Taip pat fizinis artumas sudaro palankias sąlygas pokalbio iniciatyvai.
Nuotolinio darbo iššūkiai
Darbo biure apribojimas ir namų biuro populiarėjimas, prasidėjęs kaip laikina atsargumo priemonė, tapo iššūkiu, kuris lėmė naujų darbo organizavimo, įmonės kultūros palaikymo strategijų paiešką. Naujai kuriama struktūra dabartinėje situacijoje labiausiai stengiasi išspręsti bei teigiama linkme pakreipti darbuotojų produktyvumo bei efektyvumo klausimus. Todėl įmonės aktyviai adaptuojasi prie idėjos dirbti nuotoliniu būdu ir kurti efektyvią proceso ekosistemą. Pasitelkiama daugiau technologinių sprendimų, kurie atitiktų įvairios darbo jėgos poreikius. Bendrovės koreguoja darbo grafikus bei planuoja laiką teikiant pirmenybę darbuotojui. Taip pat investuojama į fizinę bei emocinę gerovę, siekiant sumažinti darbo biure apribojimo sukeliamus neigiamus veiksnius. Šie aspektai rodo, jog darbuotojas tapo vertinamas kaip įmonės varomoji jėga, tad vadovai palankiai žiūri į pokyčius ir juos integruoja atsižvelgdami, dažnu atveju, net ir į individualius poreikius.
Ką rinksis darbuotojai - nuotolinę ar fizinę darbo vietą?
Globali pandemija padėjo iš naujo persvarstyti darbo vietos poreikius bei alternatyvas. Viena aišku, fizinis biuras tampa virtualios darbo dalies priedu, kurio tikslas bei nauji poreikiai keičia ir pačią biuro erdvę. Bendrovės pasirinkimas, kur, investicijų pagalba, sudaryti geresnes sąlygas vykdyti darbą - namuose ar biure, nukreips darbuotoją linkme, kurioje vadovai mato efektyviausią įmonės darbo organizavimą. Tad, įmonės iš dalies turi galimybę paveikti darbuotojų pasirinkimą. Vis dėl to, galutinis sprendimas priklausys darbuotojui, o naujausiais duomenimis apie 20 % jų toliau rinktųsi dirbti nuotoliniu būdu, trečdalis apklaustųjų pasirinktų kombinuotą darbo pobūdį, o likę 50 % grįžtų į biurus.
Kaip atrodys ateities biuras?
Bendrovės, kurios lieka ištikimos biuro darbo konceptui, taip pat neišvengs inovacijų – ateities biurams numatoma kiek kitokia paskirtis nei esame įpratę. Galbūt tokia ateitis sukurs naują apibūdinimą žodžiui „biuras“. Tai bus erdvė, skirta bendradarbiavimui bei kūrybai, o ne sutelktam, individualiam darbui. Erdvės taps judresnės, skirtos formaliam ir neformaliam bendravimui. Poreikis privatumui skatins pasirūpinti, jog darbuotojai turėtų erdvių su tinkama akustika. Reguliuojamo aukščio darbiniai paviršiai, sofos, baldai, kuriuos galima modifikuoti įvairiems tikslams, padės biurui maksimaliai išnaudoti minimalią erdvę ir sukurti ergonomišką aplinką. Dabartinėje situacijoje matome, kad darbuotojas tapo įmonės centru, tad nepaisant bendrovių pasirinkimo, kur organizuoti darbą, sudaromos sąlygos ir naujovės žada teigiamus pasikeitimus darbo organizavimo sferoje.
