„CNYTT“ PRANEŠIMAS NORVEGIJOS SPAUDAI APIE ERGOLAIN DĖMESĮ TVARUMUI

Iš verslo žemėlapio dings tie, kurie klientams nesiūlo tvarių sprendimų

Lietuvos biuro baldų ir Horeca projektų įmonės „Ergolain“ generalinė direktorė Vilma Bružienė į tvarumo praktiką įtraukia ir Norvegijos įmones: tvari praktika turėtų būti įtraukta ne tik į namų, bet ir biuro bei Horeca sektorių.

Bendrovės „GooGood“ duomenimis, norvegai kasmet išmeta 37 000 tonų tinkamų naudoti biuro baldų, kurių vertė siekia pusę milijardo kronų. Tai reiškia, kad norvegai kasmet suvartoja 64,9 kilogramo baldų arba 5,4 tonos per visą gyvenimą.

„Ergolain“ įkūrė biurus kelioms Norvegijos įmonėms, įskaitant „Vipps“, „NMBU“, „Utleiemegleren“ ir „Norgesgruppen“. Bružienė sako, kad didelę jų darbo dalį sudaro klientų informavimas apie tai, kaip jie galėtų tvariai įsirengti naujus biurus, be kita ko, pakartotinai panaudodami esamus baldus naujuose biuruose.

– Įdomu tai, kad dauguma įmonių stebisi, kad toks pasirinkimas apskritai egzistuoja, – iš patirties pastebi Vilma Bružienė.

Praras klientus

Vilma Bružienė ,,Cnytt‘‘ pripažįsta, kad vienas svarbiausių kiekvienos bendrovės tikslas yra pelno generavimas.

 

– Vis dėlto įmonėms svarbu suprasti ir platesnį vaizdą bei atrasti naujausias tendencijas. Negalite gyventi taip, lyg rytojaus nebūtų,- dalinasi direktorė.

 

Dėl šios priežasties, ,,Ergolain‘‘  įsitikinę, jog tik kurdami tvarų verslą galės didžiuotis įmonės rezultatais.

 

– Įmonės, kurios nesugebės pasiūlyti klientams tvarių produktų ir paslaugų, ne tik praras klientus, bet ir visiškai išnyks iš verslo aplinkos. Todėl manome, kad dabar tinkamas metas imtis tvarių sprendimų savo veikloje. Vėliau mokytis bus per vėlu, – pabrėžia Bružienė.

Priartėjimas prie klientų

Ergolain siūlo ir klientų turimų baldų atnaujinimą.

 

– Šią paslaugą siūlome kaip neatsiejamą mūsų tvarios pardavimo strategijos dalį. Tačiau paslauga teikiama tik projekto kontekste. Privatiems asmenims baldų nerenovuojame, – aiškina Bružienė.

 

Ši paslauga sudaro tik nedidelę visos įmonės apyvartos dalį, bet ne tai svarbiausia.

 

– Šiuo metu tvarumą vertiname kaip investiciją į ateitį tiek įmonei, tiek planetai. Be to, priartėjame prie klientų, kuriems siūlome moderniausius sprendimus projektų kontekste“, – sako Bružienė.

 

Netinka savo pramonei

Bružienė mano, kad vartotojiška visuomenė yra didžiausia tvarumo problema. Tvariausias pirkinys, tai pirkinys, kurio vis dėl to neįsigijote, - sako ji.

 

- Tai prastai koreliuoja su sritimi, kurioje aš dirbu; prisipažįsta ji.

 

Bet baldai išliks reikalingi visais laikais.

 

Todėl pakartotinis naudojimas ir baldų gamyba iš perdirbto plastiko ir medienos kol kas yra teisingiausias šios pramonės kelias.

Be to nebūtų laimėjusi konkurso

Bružienė mano, kad galimybė tokius sprendimus pasiūlyti Baltijos šalių rinkoje yra didelis privalumas. Ir įsitikinusi, kad jei jie nebūtų atkaklūs siūlydami tvarius sprendimus ir galimybę atsinaujinti, nebūtų laimėję daugelio projektų, prie kurių dirba.

 

– Geras pavyzdys – senasis „Barclays“ biuras Vilniuje, kurį perėmė bankas „Citadele“. Ergolain atnaujino Barclays biurą, o vėliau panaudojo Barclays baldus atnaujintus perkeldami į Citadelės biurą. Skaičiuojame, kad 200 naujų biuro stalų įsigyti Citadele išleistų 61 000 eurų. Su pakartotiniu panaudojimu bendra kaina siekė 6000 eurų, tai atitinka 90 proc. sutaupytos sumos.

Mato aiškią tendenciją

Bružienė mano, kad sprendimai tausoti aplinką, diegti tvarius sprendimus ir mažinti naujų gaminių gamybą naudojant perdirbtas medžiagas yra pasaulinių tendencijų pavyzdžiai.

 

– Tai yra laipsniškas perėjimas, tačiau labai džiaugiamės, kad klientai teigiamai atsiliepia apie mūsų iniciatyvas, – sako ji.