5. J. Basanavičiaus namai (1927)
Jono Basanavičiaus vardo namų projektą 1927 m. parengė Klaudijus Dušauskas-Duž, Lietuvos universiteto Kaune pirmosios architektų laidos absolventas. Aiškindamas, kodėl rūmai turėtų iškilti Vilniuje, jis rašė: „dėliai to, kad dr. Basanavičius gyveno, dirbo ir mirė Vilniuje, ir kad jis buvo vienas iš karščiausių kovotojų už Vilnių – vieta rūmams statyti parinkta Vilniuje, Lukiškių aikštė. Patys rūmai turėtų atsakyti dvasiai idėjų dr. Basanavičiaus skelbiamų“. Vėlyvojo Renesanso stiliaus rūmų projektą architektas parengė praėjus tik vieneriems metams po Patriarcho mirties (1926). Jis suprojektavo plačios kultūrinės paskirties pastatą. Rūmų pirmame aukšte buvo numatyta fojė, rūbinė, daktaro Basanavičiaus muziejus ir jo vardo draugijos valdybos raštinė, paskaitų salė ir biblioteka, talpinanti 150 000 knygų. Antrame aukšte – galerija, skaitykla, muziejus ir meno parodų salė. Šis aukštas turėjo būti apšviečiamas iš viršaus. Į prospektą atgręžtame rūmų fasade turėjo būti iškalti žodžiai:
BASANAVIČIAUS RŪMAI
PALAIMINTI JŪS ATGIMIMO LAIKAI
IR JŪS IŠRINKTIEJI TĖVYNĖS VAIKAI
MCMXXVII
Dėl politinės situacijos rūmai negalėjo būti pastatyti Vilniuje ir liko tik diplominio darbo projekte, liudijančiame prarasto Vilniaus ilgesį tarpukario Kaune.
Numatyta objekto vieta – Lukiškių aikštė.