Pirmasis paminklo J. Piłsudskiui konkurso etapas buvo paskelbtas 1936 m. vasarį. Jis turėjo išspręsti paminklo vietos ir jo aplinkos sutvarkymo klausimus. Svarstyta Lukiškių aikštė, Taurakalnis, geležinkelio stoties prieigos, aikštė priešais Vilniaus (buv. Stepono Batoro) universiteto biblioteką, dabartinis Karaliaus Mindaugo skveras ir Katedros aikštė. Kadangi pirmojo konkurso metu pateikti pasiūlymai nukeliavo į stalčių, 1938 m. pilietinė maršalo atminimo įamžinimo taryba paskelbė naują J. Piłsudskio paminklo konkursą, kurio tikslas buvo išrinkti geriausią skulptūrinės paminklo dalies pasiūlymą, pritaikytą Katedros aikštės projekte numatytai vietai. Konkurso sąlygos reikalavo kurti monumentalią, atpažįstamą (portretišką) maršalo statulą ant žirgo. Konkursui buvo pateikti 54 projektai, 1939 m. balandį paskelbti rezultatai. Pirmoji vieta skirta skulptorės iš Lvovo – Janinos Reichert-Toth grupei, kurioje taip pat dalyvavo jos vyras skulptorius Fryderykas Tothas ir architektė Krystyna Tołłoczko. Ši grupė siūlė statyti paminklą iš trijų dalių: viduryje – maršalas J. Piłsudskis ant žirgo ir ant aukšto postamento, abejose jo pusėse – ryškiai į šonus palinkusių, tarsi sunkią naštą nešančių žmonių grupės. Pasak J. Reichert kūrybos tyrėjos Karolinos Grodziskos, tai galėtų būti imperinės Rusijos priespaudą ilgai kentusios lenkų tautos alegorija.
Objektas numatytas Katedros aikštėje vietoje dabartinio Gedimino paminklo.