18. T. Tolwinskio A. Mickevičiaus paminklas Katedros aikštėje (1931-1932)
Neįgyvendintų Adamo Mickiewicziaus paminklų istorija lydėjo Vilnių visą tarpukarį. 1924 m. ties dabartiniais Sporto rūmais, ant Neries kranto buvo pastatytas laikinas ekspresionistinis skulptoriaus Zbigniewo Pronaszkos sukurtas Mickiewicziaus paminklas iš tinkuotų lentų. Šis 12 metrų aukščio kolosas išstovėjo ten iki 1939 m., bet galiausiai sunyko ir buvo išmontuotas.
Pirmasis atviras „tikro“ Mickiewicziaus paminklo konkursas paskelbtas 1925 m. Paminklas turėjo būti pastatytas Rotušės aikštėje. Gauti 67 pasiūlymai, tačiau komisijos išrinktas projektas neįtiko poeto gerbėjams bei Vilniaus visuomenei ir dėl to nebuvo realizuotas.
1931–1932 m. buvo surengtas antrasis, šįkart uždaras Mickiewicziaus paminklo konkursas. Pateikti pasiūlymus buvo pakviesti šeši gerai žinomi menininkai ir architektai iš Varšuvos ir Krokuvos. Konkurso sąlygose paminklo vieta nebuvo nurodyta, tad skirtingi autoriai rinkosi skirtingas miesto erdves. Konkurso nugalėtojas siūlė paminklą statyti dab. Vinco Kudirkos aikštėje. Tuo tarpu architekto Tadeuszo Tołwińskio projekte paminklas įkomponuotas prie katedros. Poetą turėjo įamžinti balta klasikinė kolona, o aikštės erdvę uždaryti palei dab. Šventaragio gatvę pastatytas naujas administracinis pastatas.
Tadeuszo Tołwińskio Adamo Mickiewicziaus paminklo projekte paminklas matomas Katedros aikštėje.