1983 m. buvo paskelbtas dailės galerijos Vilniuje vietos ir idėjos konkursas, kurį architektų bendruomenė priėmė entuziastingai. Buvo pateikti net 24 kolektyvų projektai, o pagrindinės galerijai numatytos erdvės buvo senamiestyje – siūlyta gaivinti, transformuoti, atstatyti arba atnaujinti užmirštas ir pokaryje ištrintas Vilniaus senamiesčio erdves. Dvasinį pakilimą skatino ir sąmoningai konkurso užduotyje pabrėžtas NACIONALINĖS galerijos pavadinimas. Net keliuose projektuose buvo siūlome meno galeriją įrengti išilgai Vokiečių gatvės bulvaro, vieno tokių projektų autorė – Vilija Mačiulytė. Tuo metu ji dirbo Paminklų restauravimo institute ir buvo susipažinusi su Vokiečių gatvės tyrimais: “Močiutė ir tėvas (architektas Algimantas Mačiulis) pasakojo man apie griuvėsius. Kai PRI archeologai atkasė, tai pasimatė vien tik gotikiniai pamatai, 15-16 a. plytos ir visur pravesti vamzdynai”, – pasakoja architektė. Ji norėjo atkurti istorines erdves, sukurti Rotušės jungtį su Gedimino prospektu, o galeriją pritaikyti visuomeninei kultūrinei paskirčiai: antrame aukšte įrengti šiuolaikinio ir istorinio meno erdves, o pirmame aukšte – kavinukes.