13. A. Aleknos, G. Telksnio, L. Vaičio A. Žalio Politinio švietimo namai dab. Kongresų rūmų vietoje (1979)
Teritorijoje tarp buvusios Ivano Černiachovskio aikštės ir Tilto gatvės plytėjo Lietuvos komunistų partijos (LKP) valdos. 1978 m. ten buvo pastatyti Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto rūmai (dab. LR Vyriausybės rūmai) pagal Vytauto Edmundo Čekanausko projektą. Tęsiant valdos įsisavinimą, 1979 m. surengtas konkursas Respublikinių LKP CK Politinio švietimo namų projektui, kuriame turėjo būti numatyta 1000 vietų plenumų salė, auditorijos, administracinės patalpos ir 300 vietų parkingas. Pabrėžtas ir ryšys su LKP CK rūmais, tikėtasi, kad architektai siūlys vieningo komplekso idėjas.
Konkurse dalyvavo daug jaunų architektų komandų, jų projektiniuose pasiūlymuose akivaizdžiai dominavo postmodernizmo idėjos. Konkurso sąlygos reikalavo gana ankštame sklype sutalpinti labai didelį plotą, todėl pastatai augo vertikaliai. Susumuodama konkurso rezultatus žiuri išskyrė penkis projektus, tarp jų paskatinamosios premijos skirtos Henriko Šilgalio pasiūlymui ir Algimanto Aleknos grupės pateiktam projektui.
Henriko Šilgalio pateiktame drąsiame projekte pusės apskritimo pastato forma įsirėžia į sankryžą ir konkuruoja su Operos ir baleto teatro pastatu. Dalį pastato architektas „pakabino“ virš Vilniaus gatvės, taip sujungdamas Politinio švietimo namus su Operos ir baleto teatru, kuriam suprojektavo ir priestatą.
Algimanto Aleknos grupės pateikto projekto architektūra sudėtinga ir daugiasluoksnė, išsiskiria į sankryžą orientuoto kampo akcentavimas stambiu tūriu, aukštu, akmeniu aptaisytu stilobatu ir išraiškinga plastika. Aukščiausioji pastato dalis – Konferencijų salė – akcentuoja gatvių kampą, o po to žemėja, atskleisdama tolimesnėse perspektyvose esančių Šv. Jurgio bažnyčios ir Gedimino pilies bokštų vaizdus