1. Naujas miesto centras ant dab. Mindaugo gatvės kalvos (1939-1943)

Dar 1938 m. baigta rengti Vilniaus generalinio plano programa numatė naują miesto centrą kurti ant dabartinės Švitrigailos gatvės ašies, išnaudojant nuo dab. Mindaugo gatvės atsiveriančią senamiesčio panoramą ir susisiekimo potencialą. Ši idėja toliau plėtota ir 1943 m. Vilniaus miesto generalinio užstatymo plano programoje, kurią parengė Vilniaus miesto savivaldybės Statybos valdyba, o 1945 m. vasario mėnesį Vilniuje vis dar dirbusio lenkų architekto Kazimiero Biszewskio parengtoje schemoje matome šiek tiek atnaujintus 1943 m. generalinio plano sprendinius – pagrindinė naujojo miesto centro ašis pasislinko ryčiau, iš Švitrigailos į Algirdo gatvę, paverčiant ją plačiu bulvaru, jungiančiu naują transporto žiedą griaunamos Romanovų cerkvės vietoje ir Lukiškių aikštės kompleksą. Tačiau į Vilnių deleguotam naujajam vyriausiajam miesto architektui Vladislavui Mikučianiui atrodė, kad pagrindinė naujosios SSR sostinės miesto gatvė – Lenino (dab. Gedimino) prospektas. 1945 m. birželį Biszewskiui repatrijavus į Lenkiją, Mikučianis, stokodamas specialistų pasikvietė keletą kolegų iš Leningrado, kurie miesto organizaciniu centru pasirinko Lukiškių aikštę, joje vystant Vyriausybės rūmų statybą, pagrindinę jos ašį kreipiant į Tauro kalną ir jame turintį iškilti Pergalės paminklą.